Žmogaus organizme nėra tuščios vietos. Įtampos neat laikiusį organą ar raumenį pavaduoja kuris nors kitas, priverstas dirbti dvigubu krūviu, o visą organizmą maitina ta pati, visa apimanti psichoenergija – sveikatos ir stiprybės pagrindas.
Po masažo – vyniojimai
Nedideliame, bet jaukiame kabinete, tyliai skambant muzikai, triūsia kineziterapeutė, apsirengusi mėlynu kostiumu. Pirmiausia ji pacientei atlieka masažą. „Reikia atidaryti visus kanalus, nustumti limfą iki viršaus, kad ji sutekėtų į veninę sistemą“, – paaiškina Giedra Bušmanienė. Ji – kineziterapeutė, viena iš keturių Lietuvoje, „Klose Training“ mokykloje JAV išmokusi dirbti su žmonėmis, turinčiais limfos tekėjimo sutrikimų. Jos pacientei Onai Vaikšnienei labai tinsta kojos, formuojasi guzai. „Buvo labai sunku vaikščioti, greitai pavargdavau, į antrą aukštą nebeužlipdavau“, – pasiguodė iš Kaišiadorių į Kauną gydytis atvažiavusi 63ejų moteris. Ji tikina, kad jau po pirmos procedūros koja tapo lengvesnė, ją mažiau skauda. Kineziterapeutė G.Bušmanienė po masažo apvynioja pacientės koją porolonu, po to – elastiniu bintu. Taip išleidžia namo. Abiejų kojų šiuo metu moteriai vynioti negalima dėl atliktos širdies operacijos. Rytą bintą reikės nuvynioti, poroloną – nuimti ir apsimauti kompresines kojines. Kitą dieną procedūrą vėl pradėti iš naujo. „Po trijų procedūrų negalėjau atsidžiaugti: laiptais į antrą aukštą ne užlipau, o užskridau. Koja tapo lengvesnė, mažiau sutinusi ir dvigubai plonesnė už kitą“, – kaišiadorietė dėkinga savo šeimos gydytojai, kad ją nukreipė pas šią retą specialistę. Iki tol naudotos priemonės nuo kojų tinimo ir begalinio sunkumo jausmo jose O.Vaikšnienei nė kiek nepadėjo. Moters savijauta vis blogėjo. Kai kurie medikai, į kuriuos kreipdavosi, tepatikrindavo kraujotaką kojose, o kadangi ji buvo gera – palinkėdavo gero kelio namo, ir viskas. „Kai Giedra paklausė, ar dažnai nei iš šio, nei iš to supykstu, pagalvojau: ji burtininkė ar ką, kad tai žino“, – O.Vaikšnienė prisipažįsta, kad kartais taip susinervina, kad nors susidraskyk
Limfinės sistemos svarba
Privatų kabinetą įkūrusi, kineziterapeutės diplomą ir pagal jį 22 metų darbo stažą turinti G.Bušmanienė paaiškina, kad limfinė sistema yra labai svarbi mūsų organizmo dalis. Ją sudaro limfagyslės, limfmazgiai, limfinis audinys, tonzilės, blužnis, užkrūčio liauka, Peyerio plokštelės. Sistema gamina limfocitus, formuoja imunitetą ir saugo organizmą nuo žalingų aplinkos veiksnių, perneša stambias baltymų molekules, filtruoja, neutralizuoja ir pašalina iš organizmo toksinus.
po trijų procedūrų negalėjau atsidžiaugti: laiptais į antrą aukštą ne užlipau, o užskridau. Koja tapo lengvesnė, mažiau sutinusi ir dvigubai plonesnė už kitą.
Taigi, nesunku suprasti, kas gali nutikti, kai limfinės sistemos veikla sutrinka. Sutinusios kojos ar rankos – tik vienas iš padarinių. Širdies ir prostatos ligos, hipertenzija, alergija, lėtinis sinusitas, egzema, dažnos pasikartojančios virusinės infekcijos, energijos stoka, dažnas nuovargis gali būti limfinės sistemos sutrikimo išraiška. Vienas pagrindinių simptomų, rodančių, kad sutrikęs limfos tekėjimas, padidėję limfmazgiai. Sutrikimas vadinamas limfedema, traktuojamas kaip nenormalus daug baltymų turinčio skysčio susikaupimas intraaudininiame tarpe, kuris sukelia chronišką uždegimą, tinimą ir fibrozinio audinio formavimąsi. „Limfos tekėjimo sutrikimas gali būti įgimtas, bet pasireiškiantis ne nuo gimimo, o, pavyzdžiui, septynerių metų vaikui. Arba brendimo metais, moterims po gimdymo tarsi nei iš šio, nei iš to pradeda tinti koja ar ranka, arba abi kojos“, – perspėja G.Bušmanienė. Įgytas limfos tekėjimo sutrikimas pasireiškia po krūties, gimdos, prostatos operacijų, kai pašalinami limfmazgiai, po spindulinės terapijos. Taip pat po traumų, lėtinių venų nepakankamumo. To negydant formuojasi fibrozinis audinys, sukietėjimai, dramblialigė. Kineziterapeutė perspėja, kad limfedema dėl šių priežasčių gali išsivystyti ne iš karto, o praėjus dešimčiai ar net daugiau metų. „Pavėluotą ligą gali išprovokuoti pervargimas, stresas, organizmo nusilpimas“, – visa tai puikiai žino kineziterapeutė G.Bušmanienė, devyniolika metų dirbusi buvusioje Raudonojo Kryžiaus klinikinėje ligoninėje.
Naujovė pavergė
Savo darbui atsidavusi, kuo geresnių rezultatų siekianti, todėl naujovėmis besidominti G.Bušmanienė jau seniai susidomėjo limfos problemomis. Išgirdusi apie šios srities mokymus Vokietijoje, Foldi klinikoje, specialistė pirmiausia mokėsi savarankiškai. Į kartą per metus vykstančius kursus galima patekti tik išklausius teorines paskaitas internetu ir išlaikius atitinkamus testus. „Foldi klinikoje yra 150 lovų. Joje gydomi pacientai iš viso pasaulio dėl limfos tekėjimo sutrikimų. Ten ta metodika sukurta – medikų vyro ir žmonos M. ir E.Foldi, kurių paskaitų teko klausyti, nors mokykla yra Amerikoje. Išlaikiusi testus, Vokietijoje dalyvavau labai intensyviuose dviejų savaičių kursuose. Jie kainavo gana brangiai ir teko mokėti savo lėšomis. Tai buvo prieš penkerius metus“, – nusišypso G.Bušmanienė, greta klinikinio darbo dėstytojavusi tuomečiame Kauno medicinos universitete ir Kauno kolegijos Medicinos fakultete. Pamačiusi ir patyrusi, kokius stebuklus daro naujasis gydymo metodas, medikė suprato, kad ligoninėje, kur jo taikyti negali, dirbti nebenori. „Mūsų šalies gydymo įstaigose limfodrenažinis masažas atliekamas aparatais, uždėjus kompresines rankoves ar kojines ir jas pumpuojant. Vokietijoje šio metodo atsisakyta, nes jis sustumia limfą į pažastis ar kirkšnis, problemines vietas, ir būklę tik pablogina“, – perspėjo kineziterapeutė G.Bušmanienė.
Išmoksta patys ligoniai
Masažas, vyniojimas ir bintavimas yra procedūros, kurias sergantiesiems lėtinėmis ligomis galima taikyti visą gyvenimą. Taip žmogus gali kontroliuoti savo ligą, išvengti skausmų ir komplikacijų. „Nekoreguojant limfinės sistemos sutrikimų, galūnėms – rankoms ar kojoms tinstant ir plečiantis, jų oda išplonėja, atsiranda žaizdos – vadinamoji rožė“, – kineziterapeutė G.Bušmanienė perspėja, kad limfos gydymo metodu šių padarinių galima išvengti. Kaišiadorietė O.Vaikšnienė jo pradmenų jau išmoko, tiksliau, jos vyras. Būtent jis pamasažuoja žmonai kojas, uždeda poroloną ir apvynioja elastiniu bintu, kad nereikėtų kasdien važinėti į Kauną. Gydymo metodas yra kompleksinis: limfodrenažinis masažas, bintavimas elastiniais bintais dedant poroloną, speciali mankšta, odos ir nagų priežiūra, kompresinių kojinių ar rankovių naudojimas, mokymas prisižiūrėti, kineziterapinio tvarsčio naudojimas. Kam tas porolonas, smalsaujame. Kineziterapeutė G.Bušmanienė paaiškina: kaip kempinė sugeria vandenį, taip šiuo atveju jis neleidžia tarp audinių kauptis limfai. „Vokietijoje, Amerikoje naudojamas porolonas. Jis daro stebuklus, nieko gudriau nėra ir nereikia“, – apibendrina ir prisimena pacientę iš Jurbarko, kurios ranka dėl kasdien atliekamų procedūrų per dvi savaites suplonėjo trimis centimetrais. Negana to, kai limfa teka netolygiai, kaupiasi toksinai, dėl to nukenčia inkstai, o žmogus jaučia galvos skausmą, pykinimą, apskritai prastai jaučiasi. „Limfodrenažinis masažas, atliekamas elektra maitinamu aparatu, veikia visą ranką ar koją, neapeinant pažeistos vietos, limfos nepaskirsto po kūną, kai to reikia. Sakoma, kad sveikiesiems šiuo aparatu naudotis galima, sergant limfedema – ne“, – priduria G.Bušmanienė.
Sveikatos triada
Įvaldžiusi naują efektyvų ir jokio nė mažiausio šalutinio poveikio neturintį metodą, G.Bušmanienė toliau gilinasi į natūraliąją mediciną. Dabar ji lanko profesinio tobulinimo seminarus ir kursus bei studijuoja Funkcinės medicinos ir taikomosios kineziologijos mokykloje pagal specialią Sveikatos apsaugos ministerijos aprobuotą tobulinimosi programą. Ją kuruoja Pasaulinės taikomosios kineziologijos asociacijos nariai, dėsto specialistai iš Rusijos, Izraelio, Italijos, Latvijos ir kitų šalių. „Pacientui galima efektyviai padėti vertinant ne atskirą organą, o visą organizmą kaip visumą. Gydymo tikslas – atkurti prarastas organizmo funkcijas ir funkcinius ryšius. Mokydamasi šioje mokykloje atrandu tai, ko negavau jaunystėje, studijų metais“, – aiškina reikli sau moteris.
G.Bušmanienei priimtina teorija, kad visas žmogaus organizmas, kaip nedaloma visuma, susideda iš trijų tarpusavyje susijusių ir vienas nuo kito priklausančių dalykų: struktūros, chemijos ir psichikos. Struktūra yra tai, ką galima paliesti: kaulai, raumenys, raiščiai, vidaus organai, liaukos, nervai, kraujagyslės ir t.t. Chemija – tai, kas vyksta mūsų organizme, ką valgome ir geriame, kokius vaistus vartojame, kokiais metodais gydomės, ir pan. Tai medžiagų apykaita, imuninė, endokrininė ir neuroendokrininė sistema. Psichoemocinei būklei įtakos turi mūsų mąstymas, aplinkos įtaka, patiriamas stresas ir pan. Tai refeksai, suvokimas, pojūčiai, emocijos, mąstymas, sąmonė, pasąmonė ir pan. „Supratus sveikatos triados schemą pasidaro aišku, kaip glaudžiai visos organizmo sistemos susijusios tarpusavyje. Per jas teka ta pati jas sujungianti energija, todėl organizmui galima daryti poveikį per kūną, chemiją ar emocijas. Pažeidimai, atsiradę vienoje simbolinio trikampio dalyje, turi įtakos ir kitoms“, – apie holistinį požiūrį į žmogų kalba G.Bušmanienė.
Problema ne visada ten, kur skauda
Pagal funkcinės medicinos sampratą ligonis nėra gydomas, tik, davus impulsą, jo organizmui padedama atsigauti. „Reikia surasti pirminę problemą, nuo kurios viskas prasidėjo. Ją pašalinus, organizmas sutvarko ir visas kitas problemas“, – įsitikinusi G.Bušmanienė. Pagrindinis diagnostikos metodas yra manualinis raumenų testavimas – tonuso įvertinimas. Šis metodas remiasi svarbiu organizmo dėsningumu – raumenų tonuso sumažėjimu, kuris pasireiškia atsiradus organizmo funkciniam sutrikimui. Taikomosios kineziologijos pradininkas amerikietis George’as Goodheartas dar 1964 m. pastebėjo, kad raumens jėga akimirksniu kinta, kai su juo susijusi kūno vieta yra gydoma, o kartais – vos paliečiama. G.Bušmanienė sako, kad dažniausiai problema yra ne ten, kur skauda. „Žmogaus organizme nėra tuščios vietos, viskas susiję. Jei vienas raumuo, neatlaikęs įtampos, nustoja veikti, kitas dirba už du. Jam pavargus pradeda skaudėti. Skauda kaklą, o problema – juosmeninėje dalyje. Raumenys turi tiesioginį ryšį su vidaus organais. Visi jie kabo ant raiščių. Jiems sutrumpėjus ar pasitempus organas pasisuka. Pakoreguoji raištį – organas ima normaliai funkcionuoti“, – paaiškina kineziterapeutė G.Bušmanienė, ir tai tampa taip paprasta.
Limfinės sistemos fenomenas
Limfinė sistema yra labai svarbi mūsų organizmo dalis. ą sudaro limfagyslės, limfmazgiai, limfinis audinys ir keturi organai: tonzilės, blužnis, užkrūčio liauka, eyerio plokštelės. Limfinė sistema gamina limfocitus, formuoja imunitetą ir saugo organizmą nuo žalingų aplinkos veiksnių.
■ Iš ląstelių į limfą patenka atliekos, medžiagų apykaitos produktai. ie yra filtruojami, neutralizuojami ir pašalinami. švalytas limfos skystis grąžinamas į kraujotaką. Limfa susidaro iš skysčio, kurio nuolat patenka iš kraujo plazmos į audinius, o iš jų − į limfos kapiliarus. avo sudėtimi limfa labai panaši į kraujo plazmą.
■ Suaugusio žmogaus organizme į veninę sistemą kasdien suteka 1,5– 2 litrai limfos. ekėti limfagyslėmis limfą verčia raumenų susitraukimai, arterijų pulsavimas, kvėpavimo judesiai, žemas venų kraujospūdis.
■ Vienas pagrindinių simptomų, rodančių, kad limfos tekėjimas sutrikęs – padidėję limfmazgiai. ie yra limfinės sistemos dalis, filtruojanti toksinus ir juos neutralizuojanti. Kiti prastos limfinės sistemos simptomai gali būti: alergija, prostatos liaukos uždegimas, lėtinis sinusitas, širdies ligos, egzema ir kitos odos ligos, energijos stoka, nuolatinis nuovargis, išsėtinė sklerozė, edema, skysčių susilaikymas organizme, ištinusios galūnės, ypač kojos, padidėjęs kraujospūdis, dažnos pasikartojančios virusinės infekcijos, ausų uždegimas, artritas, ypač reumatoidinis, celiulitas, antsvoris.
■ Limfos sistemos veiklą gerina fizinis aktyvumas, dažnas ir gausus skysčių vartojimas, taip pat limfodrenažinis masažas.
■ Masažuojant pasiekiama puikių rezultatų: normalizuojama kraujotakos ir limfinės sistemų veikla, iš organizmo išvalomi toksinai, sumažinamas arba visai pašalinamas galūnių tinimas, sumažėja kūno masė, pagerinamas raumenų tonusas, atkuriamas odos elastingumas ir stangrumas